HELOVYNAS ŠARKOS PARKE
🎃👱🏻♀️👶🏻🎃🧛🏻♀️🧛🏻♂️🎃🧓🏻👴🏻🎃
Helovyno laikotarpiu (spalio vidurys - lapkričio 1 savaitė) Šarkos parkas virsta milžiniška šviesų, įspūdingų dekoracijų, skanėstų ir mielų šmėklų erdve. Esame labiausiai į šeimas orientuota vieta Lietuvoje ir Helovyną, kaip priklauso, kildiname ne iš JAV, o iš keltų.
Bilietus platina Kakava.lt, tereikia įrašyti į paiešką „Helovynas Šarkos parke“. Visi nupirkti internetu bilietai galios minėtu laiku. Vietoje už bilietus galima atsiskaityti kortele ir grynais.
Svarbi Šarkos parko Helovyno mintis
🌟„Šviesa tamsoje“🌟, todėl drąsiai atvykite su seneliais ir mažiausiais naktinėtojais. Šarkos parke pamatysite įspūdingų dekoracijų, edukacinėje kino salėje sužinosite Helovyno istoriją, rasite šiltos kakavos ir kavos, piratiško plovo, vietų fotosesijoms, žaidimų kampą ir net dvi pramogų zonas - Šviečiantį slėnį ir Šmeklų mišką.
Šarkos parkas prieš moliūgų išmetimą, tad vietoje turime gražių dirbtinių analogų. Taip pat nepalaikome pjūklų, kraujo imitacijų, pakaruoklių, „išvirkštinės bjauriasties“. Parkas mielas akiai ir saugus psichikai, o atskiroje (neprikvalomoje) zonoje esantis miško takas su Šmėklomis garantuoja sveiką adrenalino zoną be jokių prisilietimų. Lapkričio 3 d. parke vyks Nebaisiadienis, kuomet miško ekspoziciją galima ramiai apžiūrėti nesutikus nei vienos šmėklos.
Šarkos parkas yra tarp Vilniaus ir Molėtų, vos 20 minučių nuo Santariškių Molėtų plentu.
🚗🚙 Navigacijai: Šarkos parkas.
Apie Helovyno istoriją galite pasiskaityti čia.
„Monstrai tikri, šmėklos taip pat tikros.
Jie gyvena mūmyse ir kartais nugali.„
Styvenas Kingas
💥ŠVIEČIANTIS SLĖNIS💥
(bendra pramogų zona tiek vaikams,
tiek suaugusiems)
Pateikus bilietą prie įėjimo ir užėję į Šarkos parko teritoriją iškart patenkate į didelę bendrą pramogų zoną - Šviečiantį slėnį. Čia rasite daugybę šviečiančių ir kitokių dekoracijų, pakilsite į kalvelę apžiūrėti Raganos namo, įsigysite skanių užkandžių bei karštų gėrimų, pramogausite kamerinėje žaidimų erdvėje, rasite helovyno istorijos kinoteatrą, daugybę taškų fotosesijoms ir smagiam laikui kartu su šeima bei draugais.
Keliaujant siauru taku patirsite nepakartojamų nuotykių naktiniame miške. Čia sutiksite mitologinių būtybių bei kitų ne pačių mieliausių sutvėrimų skirtingose teminėse erdvėse, išvysite gyvas švieseles, pasinersite į mistinę atmosferą.
❗Miško takas nerekomenduojamas vaikams iki 6 metų, nėsčiosioms ir epilepsiją sergantiems asmenims. Vaikus iki 10 metų privalo lydėti suaugusieji.
🔖BILIETAI🔖
Bilietus 🎃 platina Kakava.lt, spausti ➡ čia. Įsigytas bilietas galioja tik jame nurodytą dieną. Jeigu bilietų Kakava.lt neliko, galite įsigyti bilietą prie įėjimo, TAČIAU ATVYKTI tuomet prašome APIE 20:00 val., kadangi parkavimas talpina ribotą kiekį mašinų (nebaisiadieniais galima atvykti bet kuriuo laiku).
Parkas atsidaro nuo 17:30 val., dirbs iki 21:00 val.
Parkavimas prie parko nemokamas.
Helovyninio laikotarpio metu vaikai iki 2 metų imtinai ir savo neįgalumo pažymėjimą pateikę asmenys Šarkos parke pramogauja nemokamai VISADA (parkas nėra pritaikytas judėjimo ir regos negalią turintiems asmenims).
Žemiau pateikiamos bilietų kainos (mokesčiai jau įskačiuoti):
- Nebaisiadieniais visi lankytojai pramogauja už vaikišką kainą - tik 6️⃣€!
- Spalio 31 d. (baisiadienis) dėl didelio susidomėjimo tenka riboti žmonių srautus, todėl taikoma didesnė bilieto kaina. 3-5 metų vaikui - 9️⃣€, vyresniam lankytojui - 1️⃣3️⃣€.
- Likusiomis dienomis (pusbaisiadieniai) bilieto kaina 3-5 metų vaikui - 6️⃣€, o vyresniam lankytojui - 1️⃣0️⃣€.
Šarkos parkas įsikūręs gamtoje ir neturi grįstų takelių. Žolė vakarais neretai būna drėgna, todėl rekomenduojame avėti vandeniui nepralaidžią avalynę ir dėvėti oro sąlygoms tinkančius drabužius.
Šarkos parko teritorijoje ir greta jos griežtai ⛔ DRAUDŽIAMA:
◾ Vartoti alkoholinius gėrimus ir kitas psichotropines medžiagas;
◾ Rūkyti cigaretes;
◾ Šiukšlinti;
◾ Lankytis su gyvūnais;
◾ Gadinti dekoracijas ir inventorių;
◾ Liesti, įžeidinėti ir žaloti animatorius bei parko personalą.
Už vaikus atsako lydintys suaugę asmenys.
Savo daiktus ir drabužius prašome prižiūrėti patiems.
„Vienintelis dalykas, kurio verta bijoti - pačios baimės. Ir, be abejo, vorų...“ 😊
Šarkos parkas derina pramogas su švietėjiška veikla. Vasarą dirbame kaip pramogų ir švenčių erdvė, o spalį-lapkritį kviečiame į Helovyną.
Edukaciniais tikslais paregėme straipsnį apie Helovyną istoriją ir sąsajas su Lietuva. Kviečiame pasimėgauti skaitymu.
Helovynas – iš užsienio į Lietuvą
Iš kur kilo Helovynas? Ką bendro jis turi su lietuviškomis Ilgėmis? Ar galima šią šventę paminėti be pasekmių psichologinei sveikatai? Prieš darydami bet kokias išvadas, gilinsėmės į Helovyno istoriją ir šios šventės tradicijas Lietuvoje.
Artėja diena, kuomet kapinėse degs tūkstančiai žvakių, o namuose ir užeigose bus rengiami maskaradiniai vakarėliai. Net jei kostiumuoti kaimynų vaikai vis dar nesibeldžia į Jūsų duris tikėdamiesi saldainių, tikrai esate nemažai girdėję apie Helovyną. Ši vakarietiška šventė ne pirmus metus minima namuose bei teminėse erdvėse ir įgauna vis didesnį popiliarumą. Vieniems tai proga pasilinksminti su šeima ir draugais, kitiems svetima kone velniško prado beprotybė. Nesiekiant vieningos nuomonės, vis gi verta pasinerti į šios rudeninės šventės ištakas bei pabandyti suprasti ar iš tikrųjų Lietuvai ji tokia svetima.
Žodis „Samhain“ (tariama „Sauin“) iš airių kalbos verčiamas kaip „summer‘s end“ („vasaros pabaiga“). Šventine puota keltai pagerbdavo visus mirusius, ypač išėjusius tais metais. Nors dauguma Sauino ritualų užmiršti, tačiau iš užfiksuoto keltų folkloro ir senovės romėnų istorikų užrašų žinoma, kad šventės metu buvo šokinėjama per laužus bei judama vorele tarp jų siekiant „apsivalymo“, buvo gaminami žibintai iš išskobtų daržovių (dažniausiai iš ropių). Dvasioms aukodavo javus ir gyvūnus, buvo įprasta krėsti šunybes bei pokštus ir apkaltinti dėl to išdykusias vėles.
Vėliau, romėnams užėmus didžiąją keltų žemių dalį, krikščionybės plėtra vertė vietines pagoniškas tradicijas keistis arba nykti. Norint žmonėms padėti lengviau atsiversti į naują tikėjimą vietiniai papročiai ir tradicijos buvo integruoti į krikščioniškas šventes. Taip 7-ajme amžiuje Vatikano paliepimu Sauinas virto Visų Šventųjų diena, kuomet vietoje pagoniškų dievų ir dvasių derėjo prisiminti šventuosius ir religinius kankinius. Javų ir gyvūnų aukas pakeitė aukos vargšams, tačiau pokštai niekur nedingo. Visų Šventųjų diena (All Hallows day) buvo žinoma kaip „Hallowmas“. „Hallow“ reiškia „šventas“, „Hallowmas“ – „Šventųjų mišios“. Spalio 31 dieną ėmė vadinti „All Hallows Eve“ („Visų Šventųjų išvakarės“), o laikui bėgant pavadinimas pavirto į „Halloween“ („Helovyną“).
XX amžiuje Amerikoje prasidėjo Helovyno komercializavimas. Jau 1920-30-siais metais buvo pardavinėjami šventei pagaminti kostiumai vaikams bei suaugusiems. Po Antrojo Pasaulinio karo apie 1950-sius metus ekonominio augumo laikotarpiu saldumynų gamintojai Helovynui pasiūlė daugybę saldainių rūšių. Tuo metu kino industrija jau kūrė nemažai siaubo filmų, o 60-siais metais atsirado Helovynui skirtos laidos, tad televizija ir filmai nemažai prisidėjo prie šventės populiarinimo.
Amerikoje puikiai auga moliūgai, iš kurių gaminami „Džeko žibintai“ (angl. „Jack-o‘-lanterns“, pavadinimas kilo iš „Jack of the Lantern“). Bet iš kur jie atsirado?
Po metų Džekas dar kartą pergudravo velnią, privertęs jį lipti į medį nuskinti vaisių. Kol velnias lipo, Džekas išdrožė kryžių medžio kamiene ir neleido nulipti žemyn tol, kol velnias pažadėjo Džekui netrukdyti jo dar dešimtį metų. Legenda byloja, kad kai šykštusis Džekas mirė, Dievas nepriėmė jo į rojų dėl nuodemingo gyvenimo, o velnias neįsileido į pragarą, išsiuntęs Džeką klajoti tamsoje ir įteikęs jam vieną angliuką kelyje pasišviesti. Šykštusis Džekas išsiskaptavo ropę, įdėjo į ją velnio duotą angliuką ir iki šiol klaidžioja po Žemę su žibintu rankoje.
Airiai ir škotai pradėjo gaminti savo „Džeko žibintus“, išdroždami veidukus išskaptuotose ropėse ir padėdami jas šalia durų arba ant palangių, kad žibintai atgrąsintų šykštųjį Džeką ir kitas klajojančias piktąsias dvasias. Anglijoje vietoje ropių naudojo didelius burokėlius.
Amerikoje derliaus švenčių metų buvo skaptuojami moliūgai, kurie čia augo kur kas geriau nei ropės, o į Ameriką atvykę airių emigrantai suteikė vietinėms moliūgų skaptavimo tradicijoms naują helovyninę prasmę. Oranžinė moliūgų spalva puikiai derėjo prie rudens ir derliaus šventės, tad ši daržovė akimirksniu išstūmė ropes ir su joje įžiebta šviesele iki šiol išlieka neatsiejamu Helovyno simboliu.
Skirtinguose miestuose ir miesteliuose esančiose helovyniniuose erdvėsė aptiksite daugybę dekoracijų, įspūdingų efektų ir žinoma, gąsdinančių animatorių. Dauguma teminių parkų Lietuvoje seka JAV Helovyno tradicijas siekiant panardinti lankytojus į siaubo filmų atmosferą. Norint su vaikais apsilankyti helovyniškose erdvėse tėvams ir lydintiems asmenims svarbu pagalvoti apie pramogos poveikį vaikų psichologinei sveikatai ir užtikrinti, kad tokio pobūdžio pramoga neturėtų nepageidaujamų pasekmių.
Ne pro šalį bus iš anksto vaikams pasakyti, kad visas laukiantis veiksmas tėra spektaklis, o jame dalyvaujantys animatoriai – tikrovėje tėra paprasti žmonės, dėvintys kaukes ir neketinantys lankytojų nuskriausti. Vis gi, jeigu vaikas dar pernelyg jaunas atskirti apsimetinėjimą nuo tikrovės patartina rinktis alternatyvias pramogų vietas. Lietuvoje greta šiurpesnių parkų atsirado nemažai spalvingų moliūgų ūkių ir įvairių derliaus bei Helovyno švenčių derinių, kviečiančių apsilankyti dieną arba vakare ir vengiančių siaubo tematikos.
Jei vis gi ieškote būtent helovyniškos aplinkos, galite pasirinkti tiek vaikams, tiek suaugusiems skirtas temines erdves, kokias siūlo Šarkos parkas šalia Vilniaus.
Šarkos parko šventės koncepcija kilusi ne iš JAV, o būtent iš keltų Samaino, todėl Helovynas čia itin šviesus ir atviras įvairaus amžiaus lankytojams. Visa parko teritorija padalinta į dvi atskiras zonas – mielą ir šiurpią. Šviečiančiame slėnyje Jūsų laukia daugybė šviesą skleidžiančių dekoracijų, įspūdingų vietų fotosesijoms, ponios Raganos namas, žaidimų kampelis, maitinimo zona, edukacinė vaizdo medžiaga apie Helovyno ištakas ir daug daugiau. O štai Šmėklų miško taku rekomenduojama eiti suaugusiems ir vyresniems nei 6 metai vaikams su pilnamečiu lydinčiuoju asmeniu. Šarkos parke paskelbti net 3 „Nebaisiadieniai“, kuomet miško tako ekspoziciją galima pamatyti net su mažiausiais naktinėtojais, kadangi visos šmėklos tomis dienomis bus pasislėpusios. Taigi, Lietuvoje yra kur praleisti laiką ne vien šiurpiai, bet smagiai ir saugiai.
Visame pasaulyje vis labiau populiarėjantis Helovynas įgavo amerikietišką maskarado ir siaubo poskonį, užgožiantį daugelį kartų šviesesnę šios šventės prasmę. Nuo keltų Sauino iki mūsų dienų, spalio 31-osios naktį, kuomet tikima, kad gyvųjų pasaulį aplanko vėlės, esminiais išlieka ne kostiumai ir kaukės, o tamsoje uždegtos žvakės. Taip pasaulyje minima derliaus sezono pabaiga, žmonės lieka apsaugoti nuo piktųjų dvasių, vėlės būna pagerbtos ir laiku palydėtos atgal į mirusiųjų pasaulį, o gyvųjų širdys sušildomos šviesa bei viltimi.
Helovyno šventė nukeliavo ilgą kelią nuo pirmųjų keltų užkurtų pagoniškų laužų iki pasaulinio maskarado, aprengusio milijonus žmonių ryškiais kostiumais ir pavertęs šaltą spalio naktį ilgai laukiama ir įspūdinga švente vaikams bei suaugusiems. Nesvarbu, švenčiame Helovyną ar jį peikiame, jis išlaikė laiko testą, iškovojęs teisę linksmai ir spalvingai pasilikti žmonių gyvenime.